{"product_id":"delione-avinjono-damos-the-young-ladies-of-avignon-arba-les-demoiselles-d-avignon-pablo-ru","title":"Dėlionė Avinjono damos (The Young Ladies of Avignon arba Les Demoiselles d'Avignon), Pablo Ruiz Picasso 1000","description":"\u003cp\u003e„Les Demoiselles d'Avignon“ (liet. „Avinjono jaunos damos“, originalus pavadinimas „Avinjono viešnamis“) – didelis aliejinis paveikslas, sukurtas 1907 m. ispanų menininko Pablo Picasso. Paveikslas, esantis nuolatinėje Niujorko modernaus meno muziejaus kolekcijoje, vaizduoja penkias nuogas prostitutes viešnamyje Carrer d'Avinyó gatvėje Barselonoje, Ispanijoje. Figūros yra konfrontacinės ir netradiciškai moteriškos, jų kūno formos kampuotos ir išsišakojusios, kai kurios netgi grėsmingos. Kairėje pusėje esanti figūra pasižymi egiptietiško arba pietų Azijos stiliaus veido bruožais ir apranga. Dvi gretimos figūros yra Iberijos stiliaus, būdingo Pikaso Ispanijai, o dvi dešinėje – afrikietiškų kaukių bruožais. Pikasas teigė, kad šių kaukių sukeltas etninis primityvizmas paskatino jį „išlaisvinti visiškai originalų, įtikinamos, netgi laukinės jėgos meninį stilių“, todėl jis savo projektui pridėjo šamanistinį aspektą. Remdamasis genčių primityvizmu, vengdamas pagrindinių Renesanso perspektyvos ir tikroviškumo diktatų, pasitelkdamas baroko kompoziciją ir Velazquezo konfrontacinį požiūrį, kurį jis matė paveiksle „Meninas“, Picasso siekė perimti avangardo pavyzdį iš Henri Matisse'o. Johnas Richardsonas teigė, kad „Demoiselles“ pavertė Picasso svarbiausiu Vakarų tapybos menininku nuo Giotto laikų ir nutiesė kelią Picasso ir Georges'o Braque'o bendrai plėtojant kubizmą, kurio poveikis moderniajam menui XX amžiuje buvo gilus ir nepralenktas. „Demoiselles“ buvo revoliucinis, prieštaringas ir sukėlė platų pyktį bei nesutarimus net tarp artimiausių dailininko bendražygių ir draugų. Henri Matisse'as šį kūrinį laikė savotišku blogu pokštu, tačiau netiesiogiai į jį sureagavo savo 1908 m. paveiksle „Besimaudantys su vėžliuku“. Georges'ui Braque'ui iš pradžių paveikslas taip pat nepatiko, tačiau jis jį labai išsamiai išstudijavo. Vėlesnė jo draugystė ir bendradarbiavimas su Picasso lėmė kubizmo revoliuciją. Vėlesni kritikai plačiai aptarinėjo jo panašumą į Cézanne'o „Besimaudančius“, Paulio Gauguino statulą „Oviri“ ir El Greco „Penktojo antspaudo atplėšimą“. Pirmosios parodos metu 1916 m. paveikslas buvo pripažintas amoraliu. Nutapytas Picasso studijoje Bateau-Lavoir muziejuje Monmartre, Paryžiuje, jis pirmą kartą buvo viešai parodytas Antino salone 1916 m. liepą, poeto André Salmono surengtoje parodoje. Būtent šioje parodoje Salmonas, anksčiau 1912 m. paveikslą pavadinęs „Le bordel philosophique“, pervadino jį dabartiniu, mažiau skandalingu pavadinimu „Les Demoiselles d'Avignon“, o ne Picasso iš pradžių pasirinktu pavadinimu „Le Bordel d'Avignon“. Pikasas, kuris visada jį vadindavo „mon bordel“ („mano viešnamis“) arba „Le Bordel d'Avignon“, niekada nemėgo Salmono pavadinimo ir būtų labiau norėjęs pavadinti jį „Las chicas de Avignon“ („Avinjono merginos“).\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cb\u003ePablas Pikasas\u003c\/b\u003e (pilnas vardas isp. \u003ci\u003ePablo Diego José Francisco de Paula Juan Nepomuceno María de los Remedios Cipriano de la Santísima Trinidad Ruiz y Picasso\u003c\/i\u003e; 1881 m. spalio 25 d. Malagoje, Ispanija – 1973 m. balandžio 8 d. Mougins, Prancūzija) – ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. menininkų, labiausiai žinomas kaip kubizmo kūrėjas.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eJis sukūrė per 20 000 paveikslų, atspaudų, piešinių, skulptūrų, keramikos gaminių, teatro kostiumų.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKeletas Picasso paveikslų vertinami kaip brangiausi pasaulyje. Nors gimė ir augo Ispanijoje, beveik visą brandų gyvenimą Picasso praleido ir dirbo daugiausia Paryžiuje ir Prancūzijos pietuose.\u003c\/p\u003e\u003ch2\u003eKūryba\u003c\/h2\u003e\u003cp\u003ePikaso darbai dažnai kategorizuojami periodais. Nors dėl skirstymo kartais ginčijamasi, paprastai laikoma, kad buvo penki periodai: Mėlynasis (1901–1904), Rausvasis (1905–1907), Afrikos įkvėptas (1908–1909), Analitinis kubizmas (1909–1912) ir Sintetinis kubizmas (1912–1919).\u003c\/p\u003e\u003ch5\u003eMėlynasis periodas\u003c\/h5\u003e\u003cp\u003eMėlynasis periodas (1901–1904) susideda iš niūrių paveikslų, nutapytų melsvais ir melsvai-žalsvais atspalviais, beveik neįmaišant kitų spalvų. Kada periodas tiksliai prasidėjo nėra žinoma, tačiau greičiausiai tai buvo 1901 m. pavasarį, Ispanijoje, arba po pusmečio, Paryžiuje. Tuo metu jis dažnai piešė pavargusias, iškankintas motinas su vaikais, melancholiškus vaizdus su prostitutėmis bei elgetomis. Didelį įkvėpimą jam sukėlė kelionė į Ispaniją bei draugo Carlos Casagemas savižudybė. Po jos, nuo 1901 iki 1903 m., Pikaso nupiešė kelis Casagemas portretus.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eTokia pat niūri nuotaika persmelkusi ir kitą Pikaso darbą \u003ci\u003eThe Frugal Repast\u003c\/i\u003e (1904). Jame vaizuodami aklas vyras ir reginti moteris, abu išsekę sėdi prie beveik tuščio stalo. Aklumas – dažna tema to periodo darbuose, ji yra ir paveiksle \u003cb\u003e„The Blind Man‘s Meal“\u003c\/b\u003e (vert. „Aklojo Valgyje“). piešinyje jis naudoja niūrų įvaizdį, jautriai atspindi vienišą asmenybę, sunkią jos būtį. Šį įspūdį stiprina vienoje vyro rankoje laikoma duonos pluta ir nerangiai imamas ąsotis su kita. Kiti garsūs šio periodo darbai: \u003ci\u003ePortrait of Soler\u003c\/i\u003e ir \u003ci\u003ePortrait of Suzanne Bloch\u003c\/i\u003e‎.\u003c\/p\u003e\u003ch5\u003eRausvasis periodas\u003c\/h5\u003e\u003cp\u003eRausvojo periodo (1904–1906) ypatybės yra linksmesnė nuotaika, oranžinė ir rožinė spalvos. Jame vaizduojami cirko artistai, akrobatai, arlekinai. Arlekinas, paprastai vaizduojamas languotu rūbu, tapo asmeniniu Pikaso simboliu. Dauguma piešinių yra įkvėpti Fernande Olivier, skulptorių ir dailininų modelio. \u003cb\u003e„Le Lapin Agile“\u003c\/b\u003e – būdingas šiam periodui paveikslas.\u003c\/p\u003e\u003ch5\u003eAfrikos įkvėptas periodas\u003c\/h5\u003e\u003cp\u003eAfrikos įkvėptas periodas (1907–1909) prasideda paveikslo \u003cstrong\u003e\u003ci\u003eLes Demoiselles d'Avignon\u003c\/i\u003e\u003c\/strong\u003e (tai ir yra ši dėlionė Avinjono dasmos) dešinėje nupieštomis dvejomis figūromis, kurios primena Afrikietiškus artefaktus. Šio metu plėtojamos idėjos vėliau davė pradžią kubizmui.\u003c\/p\u003e\u003ch5\u003eKubizmas\u003c\/h5\u003e\u003cp\u003ePagrindiniai Analitinio Kubizmo (1909-1912) principai, trimatės formos dvimačiame paveiksle, yra įgyvendinti paveiksle \u003cb\u003e„Natiurmortas su romo buteliu”\u003c\/b\u003e, nutapytame 1911. Analitinio Kubizmo technika buvo išvystyta Picasso ir Prancūzijos menininko Georges Braque (1882–1963), kurie susipažino 1907. Paveikslų koloritas monochromatinis, rudų ir neutralių atspalvių.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003ePicasso \u003cb\u003e„Butelis ir vyno taurė ant stalo“\u003c\/b\u003e (1912) yra ankstyvas Sintetinio Kubizmo (1912–1919) pavyzdys. Jis priklijavo laikraštinį popierių ir nudažė popierių ant drobės. Picasso ir Braque Sintetiniuose Kubistiniuose darbuose taip pat apėmė lytėjimo komponentus, tokius kaip audeklas. Kartais naudota trompe-l’oeil technika, norint sukurti tikrų objektų ir struktūros iliuziją.\u003c\/p\u003e\u003ch5\u003eKlasicizmas ir siurrealizmas\u003c\/h5\u003eČikagos Pikaso \u003cp\u003ePo Pirmojo pasaulinio karo Pikaso ėmė tapyti neoklasicistinius paveikslus. Toks grįžimas prie aiškių ir tvarkingų formų buvo būdingas daugybei to meto dailininkų, pvz., André Derain, Giorgio de Chirico. Šie Pikaso darbai primena Jean Auguste Dominique Ingres stilistiką. „Baltai apsirengusi moteris“ (1923), vaizduoja klasikiniu stiliumi apsirengusią moterį. Ši moteris apsivilkusi balta suknele, panašia į togą. Ji, ilsisi susimąsčiusioje pozoje su ištaršytais plaukais. Perteikdama švelnų lyriškumą ir raminančią motinystės dvasią.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eIki 1930-ųjų pradžios, Picasso pasisuko į harmoningas spalvas ir vingiuotus kontūrus, kurie vaizduoja visą apimantį geidulingumą. Jis tapė moteris su palinkusiomis galvomis ir aiškiai pastebimu geiduliu, kuris atspindėjo atnaujintą optimizmo ir laisvės prasmę. Šio etapo kūriniai turbūt buvo įkvėptos jo ryšių su jauna moterimi Marie-Thérèse Walter (1909–1977). \u003cb\u003e“Mergaitė skaito prie stalo“\u003c\/b\u003e šio etapo kūrinys. Ketvirtame XX a. dešimtmetyje, jau įprastą simbolį – arlekiną – pakeitė Minotauras. Šio simbolio pasirinkimas greičiausiai nulemtas bendravimo su siurrealistais, kurie dažnai jį naudojo.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eNors 1930 metais Picasso toliau gyveno Prancūzijoje, į ispanų Pilietinį karą 1936 m. reagavo su labai emocionalia serija paveikslų, tokių kaip \"Svajonė\" ir \"Franco melas\", kulminacinį tašką pasiekė didžiulėje freskoje \u003ci\u003eGernika\u003c\/i\u003e (1937 m.), nutapytas pilkų tonų paletėje. Sudėtingas darbas, didžiulės proporcijos su antikarinio simbolizmo požymiu, prieštaraujančio dėl fašistinio perversmo, kuriam vadovavo Francisco Franco.\u003c\/p\u003e\u003ch5\u003eVėlesnė kūryba\u003c\/h5\u003e\u003cp\u003eNuo 1940-ųjų pabaigos iki 1960-ųjų Picasso kūrybiška energija niekada neišblėso. Gyvendamas Prancūzijos pietuose, jis toliau tapė, kūrė keramikos gaminius.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eŠeštame XX a. dešimtmetyje Pikaso stilistika vėl pasikeitė, kai jis ėmė tapyti garsių meno kūrinių interpretacijas. Jis sukūrė visą seriją darbų apie Diego Velazquez paveikslą \u003ci\u003eLas Meninas\u003c\/i\u003e, taip pat nutapė kelis darbus remdamasis Francisco Goya, Nicolas Poussin, Édouard Manet, Gustave Courbet, Eugène Delacroix kūryba.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eTaip pat jis atliko užsakymą, sukurti maketą didelei 15 m aukščio lauko skulptūrai Čikagoje. Dabar šis darbas žinomas kaip \u003ci\u003eČikagos Pikaso\u003c\/i\u003e. Niekas nežino ką vaizduoja ši skulptūra. Tai gali būti paukštis, arklys, moteris arba visiškai abstrakti figūra. Ji buvo atidengta 1967 m. Pikaso atsisakė priimti darbo užmokestį – 100 000 dolerių – ir paaukojo pinigus miesto žmonėms.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eAukščiausios kokybės: pagaminta iš aukščiausios kokybės mėlynojo kartono ir lininio paviršiaus, kad būtų patvari ir be akinimo.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eEkologiška: Dėlionė Avinjono damos (The Young Ladies of Avignon arba Les Demoiselles d'Avignon), Pablo Ruiz Picasso 1000 pagaminta naudojant perdirbtas ir atsakingai gautas medžiagas. Tvirtos, aukštos kokybės dėlionės detalės. Pagaminta iš perdirbto kartono ir atspausdinta augaliniais dažais.\u003c\/p\u003e CE ženklas – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad prekė atitinka jai taikomus Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir gali būti parduodama visoje Europos ekonominės erdvės bendrijoje (EEE) bei buvo įvertinta kaip atitinkanti aukštus saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. \u003ch4\u003eDėlionė Avinjono damos (The Young Ladies of Avignon arba Les Demoiselles d'Avignon), Pablo Ruiz Picasso 1000 informacija:\u003c\/h4\u003e Dėžutės dydis: 25,4 x 35,6 x 6 cm Surinktos dėlionės dydis: 48,9 x 67,6 cm Detalių skaičius: 10000 Amžiaus kategorija: 13 metų ir vyresni. Dėmesio: netinka vaikams iki 3 metų - daug smulkių detalių, plastikinių pakuočių, galimybė užspringti, uždusti. Pagaminta: Kanadoje Gamintojo šalis: Kanada . .","brand":"EuroGraphics","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":64897980334457,"sku":"628136058513","price":18.9,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/1028\/7248\/2169\/files\/628136058513-1.jpg?v=1792085405","url":"https:\/\/zaislopolis.lt\/lt-lt\/products\/delione-avinjono-damos-the-young-ladies-of-avignon-arba-les-demoiselles-d-avignon-pablo-ru","provider":"ŽAISLOPOLIS","version":"1.0","type":"link"}